vožti

vóžti, -ia, -ė, võžti 1. tr. R, MŽ, KBII150, K, M, Rtr, Š, DŽ, FrnW, NdŽ dengti, verti, kelti (dangtį, viršų, duris) atidarant: Ans vóžė kubilo sąvožinį J. Antvožą voši, drobelę rėši, lakštelin padabosi i mane paminėsi LMD(Tvr). Eisiu į aukštą klėtelę, vošiu margą skrynelę LTR(Brt). O kam tu vožei skrynelę, o kam tu raižei drobulę? LTR(Krtn). Kiek skrynią voši, tiek graudžiai nusiverksi RD135. Aš nevėriau svirnelio durelių, aš nevožiau margųjų skrynelių JD288.

vožtinaĩ adv. PolŽ47. | refl. Ser: Atrodė, kad čia ne jis šnara, o vožiasi karstas ir keliasi iš jo kažkas didelis, juodas, klaikus… J.Balt.

2. tr. N, K, Š, NdŽ, KŽ dangčiu, dubeniu dengti: Vóžk, kol užvoži vogoną su dangčiu J. Reikia jau vóžt antvožas, tegul rūgsta tašla Ut. Kam tokiu dideliu bliūdu bulbes vóži, mažesniu apvožk Vkš. ║ dėti (galvos dangalą): Vóžk kepurę ant galvos J. ║ iš viršaus pridengti kuo: Gubas reikia vóžt, gali ilgas lietus būt Ėr. Jeigu pagados nėr, tai užvóždavom [pėdą ant gubos], jeigu yr, tai nevóždavom Sdb. ║ Rtr smaukti: Marijona per piršlybas nieko brolių neprašiusi, o tik verkusi ir vožusi ant akių skarelę A.Vien. 3. tr. merkti (akis): Blakstienos kaip švininės žemyn krinta, akis vožia Vaižg. | refl.: Kiekgi tų valandų, kad man akys teip vožiasi? Trs. Vožėsi sunkios blakstienos – buvau dvi naktis nemiegojęs A.Vencl. 4. tr. Sd, Slm dėti, kišti po kuo: Ponų laikais po bačka vóžė, po kubilu vóžė, plakė Rt. Vištą pereklę reiks jau vóžti po bačka Kv. I maudžiau, i vóžiau – vis tiek peri Mžš. Vóžiu vóžiu [vištas], i vis prapuola kiaušiniai Klt. Vóždavom žiedą po lėkšte [burdami] Lg. | Čia vóžtos lubos – į tarpą dėta kita lenta Alvt. ║ NdŽ prk. slėpti (jausmus). 5. refl. skleistis, skirtis: Knyga taip buvo pripratusi Niauros vartoma, jog pati vožės tam tikrose jo paprastose vietose Vaižg. Taukai nuog žarnų vóžiasi patys Dv. Rožės kaip burnelės žiojos, vóžės NdŽ. Ir kaip lelijos ir baltos rožės, saulės draugužės, žiojasi vožias rš. 6. tr. kelti: Gaspadoriai, pas kuriuos tarnavo, paskui visai nebepažindavo, dabar iš tolo kepures vožia, kalbina J.Paukš. ║ knoti, atskirti: Plaukai kepurę vóžia nuo pakaušio Š. 7. tr. versti dugnu į viršų, į kitą pusę: Išėmę duoną iš pečiaus, aukštieninką vóžkite Skr. Negali jų nuimt nuo petalnios, sutrupa, tai vóži an skuduro tuos blynus Plvn. Su bliūdeliu vóžia tešlą ant ližės ir kepa porminę duoną Všk. Pavalgę [Kūčių] vakare vožia ant daržo puodus, kad daržovės augtų LMD(Nj). ║ dėti dugnu į viršų (gydant): Užtat labai rūpinamas, braukoma, vožiama ir geriama visokius vaistus, kad gumbas numalšint ir prie širdies neprileist LMD(And). Ligonis mėgino vóžt ant gumbo puodynę Sv. Kai skauda kairį šoną, dieglys – tai vožia sausas stiklines ir kloja garsvyčių kompresus Kp. ║ skandinti verčiant: Vokytis vóža anglų laivus i vóža Šts. 8. intr. Š, DŽ, NdŽ, Pln, Raud, Rdm, Drsk, Bsg, Mžs, Slm, Mlt, Rš smarkiai smogti: Kaip gerai gavo pats, ta daugiau nebvóža nėkam Kv. Vóžė jam į galvą su plyta Rmš. Vóžė in dantis ir nuė[jo] Mrj. Senė kad vožė seniu kupron lazda! Ndz. Kap võš lazda ir užmuš Krn. Kai vóžė par sprandą, tai i susileido Ll. Kap vóžė į dešinį žandą, tai tep ir krito išsyk! Šn. Kai vóšiu dantysan, tai net kojom apsdengsi! Str. Tai kad vožė su visa petalnia ir čirškuliais tam ponaičiui atapakaline ranka LTR(Ant). Lazda stovi, vožk šuniui Sdk. | Liuob erzins, ka tau vóš [sutvirtindamas] vyskupas par snukį (juok.) Krš. | prk.: Turėtų piginti, padėti žmonims, ne – vóža kuo daugiau mokėti Krš. ║ [i]atsimušti: Kai vóžė [arklys] kūgin, apsivožė ratai, paskui vėl atsivertė LKT233(Jon). ║ smarkiai griūti: Tep smarkiai aukštinykas vóžiau, kad net dabar dar skauda pakaušį Vlkv. Pasitrauk nuo durų, dar kap vóši iš einančio autobuso Al. | refl.: Kelias slidus kaip stiklas, kai vóžiaus, ir lūžo kojos kaulas Krč. 9. intr. NdŽ prk. atvirai tiesiai sakyti, rėžti: Ka tas vóžė jam, tai tas vėpt vėpt i nieko negal jam atsakyt Šmk. O aš jam akysa vóžiu, ir gana! Lp. Netylėk, vóžk atgaliau tokiam Krš. 10. intr. K, FrnW, NdŽ, KŽ, Vlkš greitai eiti, traukti: Reikia vóžt namo Skr. Vóžk tiesiai par lauką Jrb. Nežinau, kas per viens namie nerimdams išbėgo į svietą ir per girę vóždams paklydo Jrk35. 11. intr. smarkiai kam reikštis: Prakaitas tik eina, tik vóža, tik vóža Lk. | impers.: Lauke vóža (lyja) kaip iš viedro Lk. Ineini [kavinėn] – nat vóžia (nemalonus kvapas) Aln. 12. tr. smarkiai atlikti bet kokį veiksmą: Vóžk (gerk) burnikę, a kas nutiks?! Rdn. Dar vieną [butelį] mudvi būtum vóžę, kad būt kas davę Rdm. Grūdus vóža (beria) par petį su šiūpele Varn. Brigadinykas vóžė ant stalo dvidešimt rublių Sml. \ vožti; antvožti; apvožti; atvožti; įvožti; išvožti; nuvožti; pavožti; parvožti; pervožti; pravožti; privožti; suvožti; užvožti