vožti

vožti
vóžti, -ia, -ė, võžti 1. tr. R, , KBII150, K, M, Rtr, Š, , FrnW, NdŽ dengti, verti, kelti (dangtį, viršų, duris) atidarant: Ans vóžė kubilo sąvožinį J. Antvožą voši, drobelę rėši, lakštelin padabosi i mane paminėsi LMD(Tvr). Eisiu į aukštą klėtelę, vošiu margą skrynelę LTR(Brt). O kam tu vožei skrynelę, o kam tu raižei drobulę? LTR(Krtn). Kiek skrynią voši, tiek graudžiai nusiverksi RD135. Aš nevėriau svirnelio durelių, aš nevožiau margųjų skrynelių JD288.
vožtinaĩ adv. PolŽ47. | refl. Ser: Atrodė, kad čia ne jis šnara, o vožiasi karstas ir keliasi iš jo kažkas didelis, juodas, klaikus… J.Balt.
2. tr. N, K, Š, NdŽ, dangčiu, dubeniu dengti: Vóžk, kol užvoži vogoną su dangčiu J. Reikia jau vóžt antvožas, tegul rūgsta tašla Ut. Kam tokiu dideliu bliūdu bulbes vóži, mažesniu apvožk Vkš.dėti (galvos dangalą): Vóžk kepurę ant galvos J.iš viršaus pridengti kuo: Gubas reikia vóžt, gali ilgas lietus būt Ėr. Jeigu pagados nėr, tai užvóždavom [pėdą ant gubos], jeigu yr, tai nevóždavom Sdb.Rtr smaukti: Marijona per piršlybas nieko brolių neprašiusi, o tik verkusi ir vožusi ant akių skarelę A.Vien. 3. tr. merkti (akis): Blakstienos kaip švininės žemyn krinta, akis vožia Vaižg. | refl.: Kiekgi tų valandų, kad man akys teip vožiasi? Trs. Vožėsi sunkios blakstienos – buvau dvi naktis nemiegojęs A.Vencl. 4. tr. Sd, Slm dėti, kišti po kuo: Ponų laikais po bačka vóžė, po kubilu vóžė, plakė Rt. Vištą pereklę reiks jau vóžti po bačka Kv. I maudžiau, i vóžiau – vis tiek peri Mžš. Vóžiu vóžiu [vištas], i vis prapuola kiaušiniai Klt. Vóždavom žiedą po lėkšte [burdami] Lg. | Čia vóžtos lubos – į tarpą dėta kita lenta Alvt.NdŽ prk. slėpti (jausmus). 5. refl. skleistis, skirtis: Knyga taip buvo pripratusi Niauros vartoma, jog pati vožės tam tikrose jo paprastose vietose Vaižg. Taukai nuog žarnų vóžiasi patys Dv. Rožės kaip burnelės žiojos, vóžės NdŽ. Ir kaip lelijos ir baltos rožės, saulės draugužės, žiojasi vožias . 6. tr. kelti: Gaspadoriai, pas kuriuos tarnavo, paskui visai nebepažindavo, dabar iš tolo kepures vožia, kalbina J.Paukš.knoti, atskirti: Plaukai kepurę vóžia nuo pakaušio Š. 7. tr. versti dugnu į viršų, į kitą pusę: Išėmę duoną iš pečiaus, aukštieninką vóžkite Skr. Negali jų nuimt nuo petalnios, sutrupa, tai vóži an skuduro tuos blynus Plvn. Su bliūdeliu vóžia tešlą ant ližės ir kepa porminę duoną Všk. Pavalgę [Kūčių] vakare vožia ant daržo puodus, kad daržovės augtų LMD(Nj).dėti dugnu į viršų (gydant): Užtat labai rūpinamas, braukoma, vožiama ir geriama visokius vaistus, kad gumbas numalšint ir prie širdies neprileist LMD(And). Ligonis mėgino vóžt ant gumbo puodynę Sv. Kai skauda kairį šoną, dieglys – tai vožia sausas stiklines ir kloja garsvyčių kompresus Kp.skandinti verčiant: Vokytis vóža anglų laivus i vóža Šts. 8. intr. Š, , NdŽ, Pln, Raud, Rdm, Drsk, Bsg, Mžs, Slm, Mlt, smarkiai smogti: Kaip gerai gavo pats, ta daugiau nebvóža nėkam Kv. Vóžė jam į galvą su plyta Rmš. Vóžė in dantis ir nuė[jo] Mrj. Senė kad vožė seniu kupron lazda! Ndz. Kap võš lazda ir užmuš Krn. Kai vóžė par sprandą, tai i susileido Ll. Kap vóžė į dešinį žandą, tai tep ir krito išsyk! Šn. Kai vóšiu dantysan, tai net kojom apsdengsi! Str. Tai kad vožė su visa petalnia ir čirškuliais tam ponaičiui atapakaline ranka LTR(Ant). Lazda stovi, vožk šuniui Sdk. | Liuob erzins, ka tau vóš [sutvirtindamas] vyskupas par snukį (juok.) Krš. | prk.: Turėtų piginti, padėti žmonims, ne – vóža kuo daugiau mokėti Krš.[i]atsimušti: Kai vóžė [arklys] kūgin, apsivožė ratai, paskui vėl atsivertė LKT233(Jon).smarkiai griūti: Tep smarkiai aukštinykas vóžiau, kad net dabar dar skauda pakaušį Vlkv. Pasitrauk nuo durų, dar kap vóši iš einančio autobuso Al. | refl.: Kelias slidus kaip stiklas, kai vóžiaus, ir lūžo kojos kaulas Krč. 9. intr. NdŽ prk. atvirai tiesiai sakyti, rėžti: Ka tas vóžė jam, tai tas vėpt vėpt i nieko negal jam atsakyt Šmk. O aš jam akysa vóžiu, ir gana! Lp. Netylėk, vóžk atgaliau tokiam Krš. 10. intr. K, FrnW, NdŽ, , Vlkš greitai eiti, traukti: Reikia vóžt namo Skr. Vóžk tiesiai par lauką Jrb. Nežinau, kas per viens namie nerimdams išbėgo į svietą ir per girę vóždams paklydo Jrk35. 11. intr. smarkiai kam reikštis: Prakaitas tik eina, tik vóža, tik vóža Lk. | impers.: Lauke vóža (lyja) kaip iš viedro Lk. Ineini [kavinėn] – nat vóžia (nemalonus kvapas) Aln. 12. tr. smarkiai atlikti bet kokį veiksmą: Vóžk (gerk) burnikę, a kas nutiks?! Rdn. Dar vieną [butelį] mudvi būtum vóžę, kad būt kas davę Rdm. Grūdus vóža (beria) par petį su šiūpele Varn. Brigadinykas vóžė ant stalo dvidešimt rublių Sml. \ vožti; antvožti; apvožti; atvožti; įvožti; išvožti; nuvožti; pavožti; parvožti; pervožti; pravožti; privožti; suvožti; užvožti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • vožti — vóžti vksm. Vóžk skrỹnios añtvožą, púodo dañgtį …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • vožtikės — vožtìkės sf. pl. (2) alaus gėrimas su indo apvožimu (tokia pramoga puotaujant): Tuos žaislus vadina: vožtikes gerti LTII115 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • vožimas — vožìmas sm. (2) Rtr, vožimas (1) KI289, DūnŽ 1. K, Rtr, NdŽ → vožti 1. 2. → vožti 7. ║ Nuo gumbo kaip moterim, taip vyram gelba vanojimas, braukymas, vožimas LMD(And). 3. NdŽ → vožti 8. vožimas; apvožimas; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • vožinėti — vožinėti, ėja, ėjo 1. M, NdŽ, KŽ iter. dem. vožti 1: Skrynelę vožinėti DŽ. | Aš vožinėsiu, o tu raityk virtienius Jnšk. 2. iter. dem. vožti 3: Tad migdolinės peniukšlių akys, retomis ilgomis blakstienomis vožinėjamos, bereiškia vieną visų… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • vožtinis — 1 vožtìnis sm. (2) 1. sumuštinis: Mama davė vožtìnio Ig. 2. sijonas su įlenkimais: Tą savo vožtìnį nor po duona padėk Rdm …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • vožtinis — 2 vožtìnis, ė adj. (2) kuris su užleidimu: Visų kambarių lubos vožtinės, grindys plytų TŽV262. Paskiau an grėbėstų lentos vožtìnės dedas Dgl …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • Vagina — Sf weibliches Geschlechtsorgan erw. fach. (20. Jh.) Entlehnung. Entlehnt aus l. vāgīna Scheide (des Schwertes und übertragen). Dieses ist im Lateinischen isoliert und gehört wohl zu (langvokalischem) lit. vóžti stülpen, decken .    Ebenso nndl.… …   Etymologisches Wörterbuch der deutschen sprache

  • antvožti — (ž.) 1. tr. Všv, Lpl vožiant uždėti ant viršaus, užversti: Karbito įdės į koncervų skrynelę, antra antvoš Gršl. 2. refl. tr., intr. FrnW užsidėti, užsismaukti: Antsivožk kepurę ant ausų, nušalsi ausis Varn. Kožnas vyriškis ūdrine ar barsiukine… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apvožti — tr., apvõžti, ia (àpvožia), àpvožė 1. H, H159, N, Š, BŽ267, LVI135, NdŽ, KŽ, DŽ1, Vgr, Dj, Sug apdengti (dangčiu, dubeniu), uždengti: Apdengiu, apvožiu SD187, SD224. Apvožiu, užvožiu R68, MŽ90. Puodą dangčiu apvožti K. Supjaustai [ajerų… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atvožti — tr. 1. R, MŽ, K, M, RtŽ, Š, LVI208, DŽ, NdŽ, KŽ, Kv, Skr, Pžrl, Bd kiek atidengti, padaryti tarpą, nuimti dangtį, viršų, atverti: Atadengiu, atvožiu SD1106. Atverti, atdaryti, atvožti Q50. Atvožk rėtį ir paleisk tupinčią vištą ant kiaušinių J.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”